Unifer – unikalus geležies karbonilo ir folio rūgšties preparatas.

Geležies karbonilą sudaro 98% geležies. Šis junginys, būdamas mikroskopinių sferų pavidalo, garantuoja maksimalų geležies pasisavinimą.

Mokslinių tyrimų metu nustatyta, kad lyginant su geležies druskomis, geležies karbonilas pasižymi šiomis savybėmis*:

 

  vartojamas trumpiau, poveikis išlieka ilgiau

  reikia mažesnių dozių (3 ir daugiau kartų)

  mažiau toksiškas (nuo 5 iki 250 kartų)

  rečiau sukelia šalutinius reiškinius

 

Sudėtis:

  15mg geležies (15,3mg geležies karbonilo) (107% RPN)

  200µg folio rūgšties (100% RPN)

 

Unifer paskirtis:

Mitybai papildyti geležimi ir folio rūgštimi

 

Unifer skirtas:

Dėl unikalios geležies struktūros Unifer yra saugus preparatas. Jis gali būti vartojamas visais atvejais, esant geležies trūkumui ar padidėjusiam jos poreikiui: nėščioms moterims, vaikams nuo 12 metų, dietos besilaikantiems žmonėms, moterims po gausių menstruacijų.

 

Vartojimas:

Preparato Unifer vartoti po 1 kapsulę per dieną, prieš valgį, užgeriant vandeniu.

 

Veikimas:

Preparate esanti geležis, būdama raudonųjų kraujo kūnelių hemoglobino sudėtyje, dalyvauja pernešant deguonį visiems audiniams. Raumenų baltymo mioglobino sudėtyje esanti geležis dalyvauja deguonies ir anglies dvideginio apykaitoje. Geležis yra būtina centrinės nervų sistemos veiklai.

Folio rūgštis dalyvauja baltymų ir nukleorūgščių gamyboje, todėl skatina greitai besidalijančių ląstelių (eritrocitų) gamybą kaulų čiulpuose.

 

 

Literatūra:

  GAF. Acute Oral Toxicity in the Dog: Carbonyl Iron vs. Ferrous Sulfate, GAF Unpublished data, 1990.

  ISP, Food Additive Safety Study with Carbonyl Iron and Ferrous Sulfate in Young Swine, ISP Unpublished data,   

   1998.

  Sacks, P. V. and D. N. Houchin, Elemental Iron Powders for Food Enrichment. Acid Solubility as a Predictor of    

   Bioavailability, Am. Jrnl. Clin. Nutrition, 31(4), 1978b.

Gordeuk VR, Brittenham GM, McLaren CE, Hughes MA, Keating LJ. Carbonyl iron therapy for iron deficiency   

   anemia. ; Blood; 67(3):745-52; 1986 Mar.

 

 

 

 

 Geležies karbonilo savybės (lyginant su kitomis geležies druskomis)

 

Geležies trūkumas žmogaus organizme vis dar kelia didelį susirūpinimą, nes tai sukelia rimtų pasekmių (anemiją). Vienas iš būdų išvengti šios ligos yra racionaliai maitinantis. Tačiau tai labai sudėtinga. Todėl kitas būdas gauti pakankamai geležies yra papildant mitybą geležies turinčiais preparatais. Renkantis geležies preparatus labai svarbu atsižvelgti į keletą rodiklių: bioprieinamumas, toksiškumas, nepageidaujami poveikiai, sudėtis.

Geležies karbonilas yra išskirtinis geležies preparatas dėl labai gero pasisavinimo, mažo toksiškumo bei minimalaus metalo skonio. Šį produktą sudaro elementinė geležis (Fe), kurios produkte yra >98%.

 

Paros norma

 

Geležies karbonilas grynos geležies kiekiu lenkia geležies druskas, tokias kaip geležies sulfatas, geležies gliukonatas, geležies fumaratas (1 lentelė). Tai lemia mažesnę geležies karbonilo rekomenduojamą paros normą.

                                                                                                                                              1 lentelė

 

Geležies karbonilas (Fe)

Geležies gliukonatas (C12H22O19Fe)

Geležies fumaratas

(C4H2FeO4)

Geležies sulfatas

(FeSO4)

Geležies kiekis preparate, %

98

12

32

36

Geležies preparato kiekis, reikalingas pasiekti RPN

14,3mg

117mg

44mg

39mg

RPN – rekomenduojama paros norma. Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba (VVSPT). [1], [2]

 

Bioprieinamumas

 

Geležies pasisavinimą iš geležies preparatų lemia keletas veiksnių: dalelių dydis, absorbuojančio paviršiaus plotas, geležies valentingumas, preparato sudėtis. Pirmi trys faktoriai įtakoja RBV (relative biological factor). Šis duomuo parodo kiek geležies patenka į kraują. Geležies karbonilas turi didžiausią RBV.

Kitas rodiklis – absorbcija. Jis parodo virškinamajame trakte absorbuotos geležies kiekį. Geležies karbonilo absorbcija lyginant su geležies druskomis yra didžiausia.

                                                                                                                                                             2 lentelė

Geležies šaltinis

Dalelių dydis, µm

RBV, %

Geležies preparate geležies kiekis, %

Absorbcija, %

Geležies sulfatas

N/A

100

20

20

Redukuota geležis (Fe2+)

10 – 20

34

96

33

Elektrolitinė geležis (gauta elektrolizės būdu)

10 – 20

48

97

47

Geležies karbonilas

7 – 9

70

98

69

Įvairiuose preparatuose esančios geležies bioprieinamumas. [3]

 

 

 

 

 

Saugumas ir toksiškumas

 

Geležies karbonilas yra mažiau toksiškas lyginant su geležies druskomis, nes skrandžio rūgščių poveikyje jis sunkiai virsta geležies jonu, kuris pasižymi didesniu toksiškumu. Šiuos statistinius duomenis pateikia Amerikos apsinuodijimų kontrolės centrų asociacija (AAPCC).

 

                                                                                                                                  Lentelė 4

 

Geležies druskos (1995)

Geležies druskos (1996)

Geležies karbonilas (1995)

Geležies karbonilas (1996)

Nestiprus toksiškumas

155

117

1

1

Stiprus toksiškumas

14

5

0

0

Mirtis

2

2

0

0

Iš viso

171

124

1

1

Gautų pranešimų apie nepageidaujamą poveikį

21.643

22.382

1.527

1.252

Iš viso toksiškumo atvejų

0,79%

0,55%

0,06%

0,08%

Vartojant geležies karbonilą buvo pastebėta mažiau ir lengvesnių toksiškumo atvejų nei vartojant geležies druskas. [4]

 

Literatūra

 

1. AHFS Drug Informatikon 1959-2008. Prevention and Treatment of Iron Deficiency. Selected Revisions March 2006. American Society of Health-System Pharmacists, Inc., 7272 Wisconsin Avenue, Bethesda, Maryland 20814. Available from: URL: http://www.healthline.com/ahfscontent/iron-preparations-oral

2. Valstybinė visuomenės sveikatos tarnyba (VVSPT). Available from: URL: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=204888&p_query=&p_tr2

3. Sacks P., Houchin P.V. and N.D. Comparative Bioavailability of Elemental Iron Powders for repair of Iron Deficiency Anemija in Rats. Studies of Efficacy and Toxicity of Carbonyl Iron; Am. Jrnl. Clin. Nutrition, 31(4), 566- 571, 1978. Available from: URL: http://www.ajcn.org/cgi/reprint/31/4/566.pdf

4. Whittaker P., Ali S. F., Imam S. Z and Dunkel V. C. Acute Toxicity of Carbonyl Iron and Sodium Iron EDTA Compared with Ferrous Sulfate in Young Rats; 2002 Elsevier Science (USA). Available from: URL: http://www.sciencedirect.com/science?_ob=ArticleURL&_udi=B6WPT-47C3JNB