Tribestan R

TRIBESTAN R – augalinis nehormoninis preparatas, kurį sudaro augalo Tribulus terrestris ekstraktas.

Vienoje TRIBESTAN R tabletėje yra 250 mg sausojo Tribulus terrestris (gulsčiosios ragužės) žolės ekstrakto (preparato sudėtyje yra ne mažiau kaip 112,5 mg furostanolio saponino).

Ši veiklioji medžiaga skirta aktyviai  bei energingai gyvenantiems, daug sportuojantiems, norintiems atsigauti po sunkaus fizinio krūvio vyrams. Tribulus terrestris labai naudingas lytinių hormonų apykaitos sutrikimų turintiems bei didelį stresą patiriantiems vyrams ir moterims.

Savybės

1) Tribulus terrestris stimuliuoja lytinių hormonų sekreciją nesutrikdydamas organizmo hormonų pusiausvyros. Padidėjusi testosterono ir liuteinizuojančio hormono koncentracija serume aktyvina organizme vykstančius anabolinius procesus, didina ištvermę bei atsparumą stresui, gerina bendrą organizmo būklę, veikia tonizuojančiai bei greitina atsigavimą po didelių krūvių, padeda stiprinti imunitetą.

2) Tribulus terrestris ekstraktas pasižymi cholesterolio apykaitą reguliuojančiu poveikiu. Sergantiems lipidų apykaitos sutrikimu, Tribulus terrestris ekstraktas sumažina bendrojo cholesterolio.

3) Tribulus terrestris ekstraktas palankiai veikia lytinių liaukų funkciją: didina lytinį potraukį bei gerina potenciją.

Vartojimas

Gerti po 1- 2 plėvele dengtas tabletes 2- 3 kartus per dieną. Vartojimo kursas turėtų būti ne trumpesnis kaip 1 mėnuo.

Kurso trukmė:

  • Sportui ir darbingumui:  6-8 savaitės. Pertrauka tarp kursų netrumpesnė kaip 4 savaitės.
  • Vaisingumui:  12 savaičių (pilnas spermatogenezės ciklas). Pertrauka tarp kursų netrumpesnė kaip 4 savaitės.
  • Cholesteroliui: 12-15 savaičių.
  • Kūno masė

    Viso tablečių per dieną

     Tab.  skaičius ryte

    Tab.skaičius per pietus

    Tab. skaičius vakare

    Iki 65 kg

    3

    1

    1

    1

    65 - 80 kg

    4

    1

    1

    2

    80 - 95 kg

    5

    2

    1

    2

    virš 95 kg

    6

    2

    2

    2

     

    Literatūra

    1. Kapoor LD, CRC Handbook of Ayurvedic Medicinal Plants. Boca Raton: CRC Press, 1990; p 325

    2. Thakur RS, Puri HS, Husain A. Major Medicinal Plants of India. Lucknow: Central Institute of Medicinal and Aromatic Plants, 1989: pp 506-509

    3. Bensky D, Gamble A. Chinese Herbal Medicine Materia Medica. Seattle: Eastland Press, 1986: pp 607-608

    4. Yan W, Ohtani K, Kasai R et al. Phytochem 1996; 42: 1417

                   5. Bourke CA, Stevens GR, Carrigan MJ. Aust Vet J 1992; 69: 163

    6. Personal communication from Dr R Lehmann, General Manager Research & Development, MediHerb Research Laboratories, September 2004.

    7. Hostettmann K, Marston A, Chemistry & Pharmacology of Natural Products: Saponins. Cambridge: Cambridge University Press, 1995.

    8. Zarkova S. Tribestan: Experimental and Clinical Investigations. Chemical Pharmaceutical Research Institute, Sofia, Bulgaria.

    9. Gauthaman K, Ganesan AP, Prasad RN. J Altern Complement Med 2003; 9: 257

    10. Dikova N, Ognyanova V. Anniversary Scientific Session: 35 Years Chemical Pharmaceutical Research Institute, Sofia, Bulgaria, March 22-23, 1983.

    11. Tanev G, Zarkova S. Toxicological studies on Tribestan, cited in Zarkova S. Tribestan: Experimental and Clinical Investigations. Chemical Pharmaceutical Research Institute, Sofia, Bulgaria.

    12. Viktorov IV, Kaloyanov AL, Lilov L et al. MBI: Medicobiologic Information 1982, cited in Zarkova S. Tribestan: Experimental and Clinical Investigations. Chemical Pharmaceutical Research Institute, Sofia, Bulgaria.

    13. Antonio J, Uelmen J, Rodriguez R et al. Int J Sport Nutr Excer Metab 2000; 10: 280

    14. Lehmann RP, Penman KG, Halloran KG. Revista de Fitoterapia 2002; 2(S1): 217 (Abstract B006)

    Į viršų